Kaklajuostė

Tautinės juostos, kaklajuostės – tai žavus tradicinis aksesuaras, dažniausiai dėvimas ypatingomis progomis ir šventėse.

Kiekvienas kaklajuostė pasižymi jaukia vilnos, medvilnės ar lino siūlų spalvų gama ir įvairiais ornamentais. Kiekvienas jų gaminiui suteikė ne tik dekoratyvinę, bet ir simbolinę prasmę. Naudojami gyvūnų ir augalų pasaulio vaizdai, o populiariausi simboliai – rombai, kryžius, gyvatė, eglutė ir gėlės. Manyta, kad jie simbolizuoja laimę, sėkmę, apsaugą nuo blogio, globą ir gerus linkėjimus.

Juostų audimas – tai ritualinė aukos ir maldos išraiška, mitinė vilčių ir svajonių projekcija, žyminti archajiniais raštais linkėjimus likimui, laimei, sveikatai, o ypač – vaisingumui ir dvasinei apsaugai. Neatsitiktinai lietuvių kalbos žodžiai „raštas“ (ornamentas, motyvas) ir „rašyti“ yra tos pačios kilmės. Tai – užkalbėjimas geriausiąja prasme.

Šiuos baltiškus tautinius kaklo šalikus/juostas rankomis (audžiant žakardinėmis staklėmis) pagamino garsi tautodailininkė Violeta Valentonytė.

Žakardinių staklių audimo raštai sudaromi audžiant iš anksto nustatyta tvarka, kuri yra saugoma staklių atmintyje. Žakardinės staklės nuo įprastų skiriasi tuo, kad gali kontroliuoti kiekvieną siūlą. Manoma, kad šis išradimas yra programavimo ištakos.

Išmatavimai
Ilgis: apie 45–50 cm
Plotis: apie 3,5 cm